Grindų betonavimas

grindu-betonavimasVanduo, cementas ir smulkus užpildas – tai svarbiausi betoną sudarantys komponentai. Betono savybės kinta priklausomai nuo jų charakteristikų ir sudėties. Vienas iš svarbių parametrų, lemiančių betoninių grindų patvarumą, yra betono masės slankumas. Jis nustatomas pagal vandens ir cemento santykį ir specialių priedų buvimą: kuo mažesnis vandens ir cemento santykis, tuo kokybiškesnis betonas.

Prieš įrengiant objekte betonines grindis, būtina nustatyti pagrindo būklę. Jei grindys daromos pirmiausiai, reikalingi geodeziniai šios teritorijos duomenys, kuriais remiantis būtų galima planuoti darbus. Jei yra senas betoninis pagrindas, pirmiausiai reikia susipažinti su jo įrengimo technine dokumentacija, o tokios nesant, atlikti tyrimą. Tai leis tiksliai susiplanuoti tolesnius darbus. Labai svarbu, ar yra pagrindo hidroizoliacija.

  • Paruošiamieji darbai. Jei yra senas pagrindas, tai būtina pašalinti netvirtas jo dalis, nuplauti nuo grindų purvą, dulkes ir riebias dėmes.
  • Hidroizoliacija. Jei tarp esančio pagrindo ir naujų grindų bus tiesiama polimerinė plėvelė, ji ne tik sulaikys drėgmę, bet ir sumažins sėdimo plyšių atsiradimo betone tikimybę. Plėvelė užtikrina betono plokštės slydimą tarp sėdimo siūlių. Jei plėvelės nebus, tarp šių siūlių gali atsirasti plyšių.
  • Armavimas. Jei pagrindas užtektinai tvirtas, armuojama tinkleliu vienu ar dviem armatūros sluoksniais. Tinklelio paskirtis – perimti sėdimo įtempimus sukietėjusiame betone.
  • Betono papildai. Įtrūkimų atsiradimui šviežiame betone kelią užkerta polimerinio pluošto ar metalinio pluošto naudojimas. Betono gamykloje kartu su pluoštu įdedami ir betono sėdimą mažinantys papildai – plastifikatoriai. Likusi plastifikatorių dalis suberiama aikštelėje, nes jų veikimo laikas – 30-50 minučių. Plastifikatoriai parenkami priklausomai nuo techninių poreikių ir temperatūros.
  • Kompensacinės siūlės. Rengiant betonines grindis reikia nepamiršti sėdimo siūlių. Šios siūlės betono paviršių padalina taip, kad jis galėtų sėsti ir neatsirastų vidinių įtempimų sukeliamų įtrūkimų. Siūlių gylis svyruoja nuo 30 mm iki ½ betono storio, priklausomai nuo paties storio ir įrengimo technologijos.
  • Betonavimo procesas: ant jau paruošto paviršiaus pilamas betonas, sutankinamas ir išlyginamas liniuote su gulsčiuku. Vėliau paviršius yra užtrinamas elektrine glaistykle ir aplink plotą apytiksliai 36 m² yra įpjaunamos siūlės tam, kad betonas galėtu slankioti, nes džiūdamas jis šiek tiek juda. Galima ir išvengti siūlių, naudojant naujas technologijas, kurios stabdo betono judėjimą. Betonuojant ant netvirto pagrindo (pvz., polistireninio putplasčio, mineralinės vatos), reikia į betonuojamą sluoksnį įdėti metalinės armatūros tinklą ir skiedinį pilti ne mažiau kaip 5 cm storio sluoksniu. Esant šiltoms darbo sąlygoms ir skersvėjams, betonas stingsta daug greičiau nei reikėtų, tad rekomenduojama naudoti priedą, kuris sulėtina džiuvimo procesą .

Šaltinis : http://www.statybajums.lt

Grindų betonavimas.

Grindų betonbetonavimo darbai – labai svarbus statybinis procesas, užbaigiantis namo pamatą. Juk gerai subetonuotos grindys nulems, kad jūsų namas stovės tvirtai ir bus patogu jame gyventi. Kalbant apie statybos darbus, grindu betonavimas tikrai reikalauja atsakomybės ir kruopštumo, todėl neabejokite ir pasisamdykite aukščiausios klasės specialistus, apie kuriuos sklando gera nuomonė. Kartais galite rasti labai pigių grindų betonavimo paslaugų, tačiau atkreipkite dėmesį, ar tie specialistai yra profesionalai – grindų betonavimas yra pakankamai svarbus visam namui, jis užtvirtina kokybę, tad išsirinkite patikimą įmonę.

Norint sėkmingai paruošti grindis betonavimui, iš pradžių reikia paruošti gruntą. Kuomet grunto paruošimo specialistai baigė savo darbą, reikia pradėti termoizoliacinio sluoksnio įrengimo procesą. Kodėl šis žingsnis reikalingas? Juk gyvename šalyje, kurioje oro temperatūra keistis gali gan greitai. Dažnai žmonės skundžiasi, jog žiemą išleidžia kur kas per daug pinigų šildymui namie, todėl grindu betonavimas yra vienas iš svarbiausių dalykų, galinčių apsaugoti jus nuo labai didelių šildymo kainų – tinkamai izoliavus šilumą polisitroliu arba apklojus izoliacine plėvele, galima tikėtis sutaupyti nemažai pinigų, skirtų šildymui.
Vėliau prasideda ir betono armavimo darbai – čia dirba specialistai, kurie gali sėkmingai sudėti armatūrinį tinklą ir galutinai paruošti grindis betonavimui. Kuomet visa tai bus atlikta, galėsite įvertinti kokybiškus geros firmos darbus. Be jokios abejonės, gera įmonė, kurios pagrindinis verslas yra grindų betonavimas taip pat jums pasiūlys ir garantiją bent jau vieneriems metams, tačiau tik nuo konkrečios įmonės priklauso, kokio ilgio garantija iš tikrųjų bus suteikta. Pasirinkę gerai ir greitai dirbančią grindų betonavimo įmonę jūs tikrai nepasigalėsite, kadangi grindų betonavimo specialistai siekia ne vienadienio, o ilgalaikio kokybiško rezultato.

Šaltinis : http://straipsniukatalogas.eu

Sensacija – namas, kurio beveik nereikia šildyti.

Tam, kad tokią žinią, itin aktualią Lietuvai pastaraisiais metais, būtų galima paskelbti viešai, pasak „Greensbon“ architekto Ryčio Kaminsko, reikėjo atlikti nemažai darbų.                                           

 

 

 

 

4031

Mūsų šalyje tai naujiena, kuri bus įvairiai vertinama. Tuo tarpu energijos beveik nenaudojantys ir todėl pasyviais vadinami namai pasaulyje yra statomi nuo 1990-ųjų“, – sakė pašnekovas, dalyvaujantis parodoje „Resta 2015“.

Lietuvoje statomi pasyvūs namai pagal „Passivhaus Institut“ kriterijus

Anot jo, pirmasis sertifikuotas dvibutis pasyvus namas Lietuvoje baigtas statyti prieš dvejus metus. Per tą laiką stebėta, ar tikrai tas, kas reikalaujama Vokietijos „Passivhaus Institut“ dokumentuose, atitinka realybę.

„Tai, kad „tikrinome“ vokiečius, būtų per drąsu pasakyti. Tiesiog turėjo praeiti tam tikras laiko tarpas, kol patys įsitikinome ir galėjome pradėti kalbėti viešai apie tokius ypatingus namus, kurie iš tiesų pasiteisino ir mūsų klimatinėmis sąlygomis“, – sakė architektas R. Kaminskas (nuotraukoje).

Jo tvirtinimu, pasaulyje galioja įvairūs standartai, apibūdinantys, kokius kriterijus turi atitikti energiją taupantys namai. Tačiau Lietuvoje veikianti Nacionalinė pasyvaus namo asociacija laikosi būtent „Passivhaus Institut“ nurodymų. Pagal griežtus šios įstaigos kriterijus yra statomi pasyvūs namai. Ar vykdant darbus buvo laikomasi reikalavimų, nustato sertifikuotas asmuo. Jis dokumentus siunčia į Vokietiją ir iš ten gauna sertifikatą, patvirtinantį, jog namas iš tiesų – pasyvus.

Namas – termosas

Architektas R. Kaminskas atskleidė, kad tokie statiniai veikia tarsi termoso principu. Iš išorės jie apšiltinami, o iš vidaus yra labai gerai užsandarinami. Tam, kad patalpose nestingtų gaivaus oro, įrengiama rekuperacinė sistema. Jos dėka visame pastate bet kokiame patalpos aukštyje yra palaikoma vienoda arba labai panaši temperatūra.

Regis, viskas atrodo paprasta, tik reikia išmanyti kai kuriuos projektavimo ir statybos niuansus“, – patikino R. Kaminskas.

Jo teigimu, šiuo metu yra parengti du tipiniai pasyvaus namo projektai „Greensbon I“ ir “Greensbon II”. Šie energiją taupantys namai, architekto tvirtinimu, tekainuos 10 proc. daugiau nei analogiškas įprastos statybos namas.

Vieną kvadratinį metrą ploto apšildyti per metus reikės 15 kilovatvalandžių energijos

Kad statiniui šildyti iš tiesų tereikės išleisti nedidelę šeimos biudžeto dalį, įrodo paprastas faktas: per metus senos statybos namo vieno kvadratinio metro tinkamai temperatūrai palaikyti reikia apie 250 kilovatvalandžių energijos. Tokiam pat plotui naujos statybos name užtenka perpus mažesnio kiekio. Tuo tarpu pasyviu gali vadintis tik toks namas, kurio vieną kvadratinį metrą ploto apšildyti per metus reikės tik 15 kilovatvalandžių energijos.

„Kodėl tokie namai Lietuvoje nepradėti statyti anksčiau? Prieš dešimtmetį brangiu būsto šildymu skundėsi nedaugelis – žmonės gebėdavo įpirkti šią paslaugą. Tačiau brangstant kurui ir paslaugoms, situacija keičiasi“, – sakė R. Kaminskas.

Pasak jo, susiduriama ir su stereotipais, kai visuomenė sunkiai priima tai, kas jai yra neįprasta ir negirdėta.

Nuo 2020 metų visi statomi namai turės būti pasyvūs

Šiuo metu Lietuvoje dažnai naujos statybos individualieji namai klaidingai vadinami pasyviais. Tokį „titulą“ jis gali pelnyti tik tuomet, kai atitinka „Passivhaus Institut“ keliamus reikalavimus. Pasyvus namas – tai specialus gyvenamųjų pastatų statybos standartas, kuriuo tokiuose pastatuose užtikrinamos komfortiškos gyvenimo sąlygos ir žiemą, ir vasarą.

Kadangi nuo 2020-ųjų ima galioti nauji Europos sąjungos reikalavimai, nurodantys, kad visi naujai statomi namai turi būti pasyvūs, jų įrengimo tema, architekto R. Kaminsko manymu, netrukus taps dar aktualesnė.

Statistikos departamento duomenimis, lietuviai vieną didžiausią savo pajamų dalį, sudarančią apie 15 proc., skiria būtent komunalinėms paslaugoms apmokėti. Mūsų šalyje kasmet pastatams šildyti buvo išleidžiama apie 8 mlrd. litų.

Išmanioji šviesa: svarbu ne – ar veikia, o kaip veikia.

Tamsiuoju metų laiku, kuomet natūralios šviesos sumažėja, tampame itin priklausomi nuo dirbtinio apšvietimo. Nes jis leidžia pratęsti mūsų aktyvų gyvenimą tada, kai už lango stoja tamsa. Koks bus tas dirbtinis apšvietimas, tokios gyvenimo kokybės ir galime tikėtis. Tačiau namų funkcionalumu bei komfortu besirūpinantys pastatų automatikos ir apšvietimo specialistai atkreipia dėmesį, jog mūsų dienomis vien kokybiškos įrangos – jau per maža.

smart1

„Dabar pagrindinis automatizuotiems pastatams keliamas reikalavimas yra ne tai, kad įranga yra, kad ji kokybiškaar kad ji gali sinchronizuotai valdyti, pvz., apšvietimą ir žaliuzes. Svarbiausiu akcentu tampa kaip apšvietimas bus valdomas“, – sakė Andrius Kleiza, apšvietimo ir valdymo sistemų projektavimo įmonės THINK LIGHT „Šviesos studija“ vadovas.

Pagyventi su klientais?

Technologijų pažanga – itin sparti, todėl skirtumas tarp pirmųjų išmaniųjų namų ir dabartinių – didžiulis. Vis dėlto, kuo daugiau funkcijų apima pastatų automatika ir kuo subtilesni jos veikimo režimai galimi, tuo opesnė tampa sistemų sureguliavimo bei jų valdymo problema.

„Nes tik suderinta, tiksliai veikianti sistema garantuoja pastato funkcionalumą, komfortą ir galiausiai naudą protingame name gyvenančiam žmogui“, – sakė A. Kleiza.

Pastatų automatika neturi nei smegenų, nei proto, nei jausmų. Tad kyla klausimas: o kaip suderinti tarpusavyje daugybę funkcijų, kad jos veiktų taip, kaip nori šeimininkai? Juk pastatų automatika – tai ir apšvietimas, ir klimato kontrolė, apsauga ir daug kitų sistemų.

„Kartais dėl gero rezultato kliento namuose reikia praktiškai pagyventi, – juokėsi A. Kleiza. – Užsibūname iki vėlumos ne tik kalbėdamiesi apie visų namiškių poreikius tam, kad vėliau išmanaus namo sistemos būtų sureguliuotos pagal šeimos gyvenimo algoritmus. Apšvietimo specialistams ne mažiau svarbu pamatyti, kaip temsta tuose namuose. O jei tai privatus namas su sava teritorija, ir ji tampa tiek pat svarbi tam, kad sukurtume psichologiškai jaukų ir akiai malonų vizualinį perėjimą tarp namų vidaus ir išorės“.

Panaudoja natūralią šviesą

Dar viena itin mėgstama apšvietimo funkcija – galimybė papildyti namus dirbtine šviesa palaipsniui, sulig vakarop natūraliai mažėjančia dienos šviesa.

„Tam dalis šviestuvų sumontuojama prie langų. Šviesos jutikliams užfiksavus apšvietimo pokyčius, pavyzdžiui, vakarui artėjant, iš pradžių šviestuvai įsijungia vos 10 proc. galingumu, o vėliau, lauke vis labiau temstant, dirbtinė šviesa vis labiau ryškėja. Išvien gali veikti ir žaliuzės, kurios, tarkime, rytais, kai skubame į darbą ar mokyklą, gali atsidaryti, įleisti daugiau šviesos iš lauko ir taip papildyti dirbtinį apšvietimą tam, kad keltis būtų lengviau, natūraliau. Taigi gali būti ir atvirkštiniai šviesos mainai, kuomet pastatų automatika pasirūpina papildyti dirbtinį apšvietimą, nors ir nepakankamo kiekio, tačiau natūralia šviesa, – pasakojo Raimundas Skurdenis, automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius. – Visas namų funkcijas, tarp jų ir apšvietimą, valdanti pastatų automatika leidžia sukurti konkrečius apšvietimo scenarijus, kurie geriausiai atliepia namuose gyvenančiųjų poreikius.“

smart2

Ar padės sutaupyti?

Nors pastatų automatika leidžia daugiausia sutaupyti sureguliavus šildymą, prie taupymo gali prisidėti ir apšvietimas. Šviesos gali automatiškai išsijungti tose patalpose, kuriose buvo pamirštos bereikalingai degti. Žaliuzių valdymas leidžia sumažinti šildymui ar patalpų vėsinimui tenkančias sąnaudas, kadangi žiemą saulėtą dieną automatika gali pakelti žaliuzes ir taip leisti saulei prikaitinti namus iš išorės, o vasarą – priešingai, nuleisti žaliuzes ir neleisti patalpų prikaitinti tam, kad vėliau jų netektų vėsinti.

„Vis dėlto kadangi dabar apšvietimas jau ir taip yra itin ekonomiškas, apie didesnį sutaupymą galima kalbėti tik esant savarankiškai atsikuriančią energiją generuojančių šaltinių. Mūsų turima įranga gali valdyti sistemas, kurios leidžia sukaupti pagamintą ar surinktą energiją ir ją kuo efektyviau paskirstyti“, – sakė „Jung Vilnius“ vadovas. Ir pabrėžė, jog didžiausias privalumas gyventi išmaniuose namuose, o sykiu ir turėti išmaniąją šviesą, yra komfortas.

Apdailininkų profesinio meistriškumo konkurse nugalėjo vilniečiai.

2015 m. balandžio 22-25 dienomis, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, vyko 22-oji tarptautinė statybos ir remonto paroda „RESTA“, kurios metu jau penktą kartą buvo organizuotas apdailininkų profesinio meistriškumo konkursas. Jame dalyvavo 11 komandų iš Lietuvos profesinio mokymo įstaigų. Konkurso nugalėtojais tapo Vilniaus statybininkų rengimo centro mokiniai Stanislavas Voitechovič ir Robert Masalskij.

ggd

Konkurso dalyviams buvo skirta praktinė užduotis – pastatyti lenktą konstrukciją iš gipso, naudojant naujos kartos lenktus profilius ir atlikti apdailą. Antra vieta skirta Tauragės profesinio rengimo centro apdailininkams Giedriui Mukauskui ir Vytautui Vitkui. Trečiąją vietą darbų vertintojai skyrė Klaipėdos statybininkų mokyklos atstovams Dariui Mažeikai ir Edgarui Vareikai.

Konkursą organizavo Lietuvos statybininkų asociacija, Švietimo ir mokslo ministerija ir VšĮ Vilniaus statybininkų rengimo centras.